ARM, AVR mikrokontrolerių programavimas C kalba

Mikrokontroleriai – viena iš plačiausiai ir labiausiai tobulinamų „advanced“ elektronikos sričių.

Mikrokontroleris – tai ne kas kita, kaip plačios(arba specializuotos) paskirties programuojama ir mikroprocesorių turinti schema, telpanti į vieną DIP (angl. dual inline package), TQFP (angl. thin quad flat pack)  ar kitokį įpakavimą. Pats mikrokontroleris gali būti programuojamas (t.y. įrašoma sukompiliuota programa) vieną arba tūkstančius kartų. Įrašyta programa yra komandų rinkinys, kurios po vieną yra vykdomos mikroprocesoriaus kiekvieno darbo takto (angl. clock) metu. Svarbiausios charakteristikos, kuriomis pasižymi šie įrenginiai  – tam tikras Flash (max programos dydžio), EEPROM ir SRAM atminties kiekis, toliau – fiksuotas operuojamų žodžio bitų skaičius 8-32 bit, maitinimo įtampa (pvz. 3.3-5V), veikimo dažnis kHz ar MHz, I/O išvadų(angl. pins) skaičius ir kt. Taip pat reikia pastebėti, jog 8 bitų mikroprocesorius gali apdoroji 32 bitų instrukcijas/operacijas, tačiau tam prireiks apie 4 kartus daugiau laiko nei specializuotam. Tokia pilna CPU sistema dar kitaip vadinama SoC (angl. system on chip) arba tiesiog vienluste sistema (angl. embedded system). Liaudiškai mikrokontrolerį priimta trumpinti tiesiog kaip „uc“, čia u – kaip graikų „mikro“ raidė. Nors tokių lustų gamybos kaštai labai dideli (kadangi reikia ypač tikslių mikro/nanometrinių technologijų), tačiau dėl didelių gamybos ir pardavimo (jų gaminama milijonais vienetų) mastų, patys paprasčiausi ir dažniausiai naudojami mikrokontroleriai yra pakankamai pigūs 5-25 Lt (priklausomai nuo pateikiamų funkcijų ir atminties kiekio). Geriausiai žinomi ir plačiausiai naudojami mėgėjiški norvegų/amerikiečių kompanijos “Atmel” ATmega ir JAV kompanijos Microchip Technology PIC mikrokontroleriai. Abiejų kompanijų gaminių nesunku įsigyti artimiausioje elektronikos prekių parduotuvėje (www.lemona.lt, www.rcl.lt, www.evita.lt ir pan.).

Šaltinis: wzona.info